Kaip greitai spręsti bet kokią probleminę situaciją?

Žemiau pateikiame video vaizdo įrašo transkripciją, tiems kas nori greitai suprasti įrašo esmę.

Tie kas nori įsigilinti ir geriau viską suprasti, rekomenduojame peržiūrėti visą video nuo pradžios iki galo. Video trukmė 8 min. 50 sek.

1. ŽINGSNIS. Ką tu jauti ir į ką tai panašu?

Bet kuri problema, susijusi su psichologija turi emocinę savo projekciją. Pavyzdžiui, jei žmogus prarado savo artimą ir jaučiasi užgožtas, prislėgtas ir depresuotas, visas šis sunkumas, skaudulys tame žmoguje yra kažkur kūne. Visos emocijos turi savo projekcijas kūne. Ir žmogus sako, aš jaučiuosi prislėgtas, lyg didžiulis akmuo spaudžia.

Visos emocinės projekcijos turi tam tikrą metaforą (priklauso nuo situacijos) – lyg akmuo spaudžia, ar kažkas už gerklės paėmęs, ar su peiliu į širdį, jaučiausi kaip su skuduru per veidą gavęs. Mes turim daugybę gražių metaforų, kurios parodo, tai, ką mes jaučiam.

Koks greičiausias būdas, susitvarkyti su tokiomis emocijomis, kurios prislegia mus?

2. ŽINGSNIS. Metaforos transformacija į tai, kas pozityvu.

Šiame metode, emocijas paverčiame į metaforą ir kažką transformuojame (kiekvienai metaforai individualus būdas).

Pavyzdžiui, žmogus skundžiasi, kad jam sunku, jaučia lyg neša sunkią kuprinę ant pečių. Visos bėdos ir skolos, kaip didelė kuprinė ar sunkus maišas, kurį neša.

Tokiam žmogui, ar pačiam sau tokioje situacijoje reikėtų sakyti:

– Ar gali padėti tą maišą ant grindų? (žmogaus reakcija – Taip galiu padėti tą maišą ant grindų).

– O kaip dabar jautiesi? (Gerai).

Kitas pavyzdys: žmogus jaučiasi supančiotas įsipareigojimais: bankui, žmonai, visiems kitiems. Tokioje situacijoje geriausias išlaisvinimas:

– Ar gali nupjauti ar nukirpti tuos pančius? (žmogaus reakcija)

– O kaip dabar jautiesi? (Laisvas – super).

Taip atsiranda psichologinis laisvumas.

Tai nereiškia, kad nebereikės mokėti skolų, vykdyti kitų įsipareigojimų, bet psichologinė savijauta bus visai kitokia. Dar vienas pavyzdys: jei tave kažkas spaudžia lyg už gerklės paėmę – antstoliai ar skolos. Spjauti į tokią situaciją, pakratyti elektros srove – kiekvienas individualiai gali surasti jam priimtiniausią transformaciją, kuri leidžia pakeisti esamoje metaforoje.

3. ŽINGSNIS. Realus problemos sprendimas.

Kol žmogus gyvena savo metaforų pasaulyje, surištas savo jausmų, tol jis nepradės spręsti problemų realiame gyvenime. Bet kai įvykdytas 2 punktas – kiekvienoje situacijoje vis kitaip (nušluostytas veidas, padėta kuprinė, nukirpti pančiai…), žmogus jaučiasi lengvas, pakylėtas ir skrendantis, tada jau galima pradėti judėti tolyn, paklausti, kaip jis ketina spręsti situaciją – pavyzdžiui, nueis į banką ir susitars dėl skolų grąžinimo, pasitars su žmona, ką jie daro. Taip atsiranda labai racionalūs problemų sprendimai.

Realus pavyzdys: mergina buvo šoke, nemiegojo naktimis. Jos klausiu.

– Į ką tai panašu? (Lyg ežys krūtinės srityje, viduje).

– O tu gali atsikratyti jo? (Negaliu, bandau jį pašalinti, bet jis mane drasko, braižo visą vidų).

Tada imamės kito būdo.

– Įsivaizduok, kad pas mane rankoje yra lėkštė su pienu. Juk ežiukas nori pieno? (Nori!)

– Tai tegu ateina čia į ranką.

Tuo metu mergina pajautė, kaip pro koją išėjo ežiukas lėkštės link atsigerti pieno.

– O kaip dabar jautiesi? (Labai gerai! Taip gerai jau ilgą laiką nesijaučiau).

SVARBU!

Bet kuri mūsų emocija turi labai aiškias metaforas, todėl žinodami tai, turime gerai padirbėti su jų transformacija, o po to žymiai lengviau galima išspręsti iškilusias problemas. Tai nereiškia, kad nieko nebereikės daryti, tačiau psichologiniu atžvilgiu viskas pasidarys daug paprasčiau. Šis metodas tinka visiems. Tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Remiantis kognityvinio elgesio terapijos principų knyga – jokios emocijos neatsiranda šiaip sau.

Prieš atsirandant emocijoms, atsiranda mintys. Tos mintys automatinės, jos turi projekcijas į kūną, tada visa tai sulėtina fiziologiją. Ir šis metodas leidžia susidoroti su savo mintimis – pakeisti iracionalų mąstymą į racionalų mąstymą.

Tai ypač tinka, jei žmogus turi depresiją, ar neuroninių sutrikimų. Tačiau šis metodas yra pakankamai ilgas. Mintis reikia užsirašyti, jas reikia diagnozuoti. Tačiau tikrai geras metodas – geriau už visus vaistus.

 

JEIGU REIKIA GREITO SPRENDIMO..

Bet jei mus reikia greitai susitvarkyti, tada nereikia net savo minčių analizuoti. Einame prie prieš tai išvardintų punktų, užduodam tokius klausimus:

1. Ką ir kur jaučiam?

2. Į ką tai panašu? (paverčiame tai į metaforą).

3. Transformuojame tą metaforą.

4. Kokie konkretūs žingsniai, kuriuos nori ir gali padaryti, tam, kad išspręsti realią situaciją?

Sėkmės Jums išsprendžiant visas problemas!

O ką Jūs galvojate apie tai?

Labai lauksiu Jūsų nuomonių ir komentarų po šiuo įrašu. Parašykite ar tai Jums buvo naudinga? O gal šiuo būdu Jums pavyko išspręsti savo asmenines ar vaiko problemas? Būsiu laimingas išgirdęs Jūsų teigiamas patirtis. Taip pat parašykite, ar prie šio video įrašo pridėta teksto transkripcija Jums yra gerai, ar ji yra nebūtina. Ką Jūs labiau vertinate, video ar tekstą?

P.S Jei turinys Jums patiko, būtinai pasidalinkite juo su kitais socialiniuose tinkluose. Gal tai kažkam yra labai svarbi ir naudinga informacija.

Pagarbiai

Algirdas Karalius

3 Comments

  • Audrius B.

    Reply Reply 2019-01-29

    Panašu, kad Algirdas pasiūlė tikrai neblogą metodą savo problemoms spręsti. Žinoma, nenorėčiau jo išmėginti pats (ant savęs kaip sakoma), tačiau verta būtų jį prisiminti kuomet užklups kokios negandos.

  • Aušra

    Reply Reply 2019-01-29

    Ačiū, buvo labai įdomu, neįtikėtina teorija, bet tikrai tikiu jog veikia praktikoje.Būtinai pabandysiu į kažką transformuoti savo gėda pradėti bandyti kalbėti angliškai:)

  • Andrius

    Reply Reply 2019-02-04

    Algirdas rašo apie ilgalaikių probleminių situacijų greitą sprendimą, o ne apie čia ir dabar įvykusių problemų sprendimą, tarkim įžeidė, supykdė ir t.t. Man patiko video, o tekstas dar geriau, nes tekste geriau įsisavinau info, aš tikiu, nes esu išbandęs kitas praktikas, svarbu neprievartauti savęs jei nevyksta kaip turi vykti, taip kaip aprašyta, reikia atidėti kitam mėginimo kartui ir neprisirišti prie rezultato t.y. laukti kad tai įvyks kaip parašyta, tiesiog tvirtai tikėti, kad ateis laikas ir pavyks, nes kaip nepavyksta, tada mes nusiviliam ir nebetikim tuo, o tada daugiau nebandom. Ačiū Labai, Algirdai už šią info! Būtinai išbandysiu. 🙂

Leave A Response

* Denotes Required Field